Atsinaujinanti energija – tai energija, gaunama iš natūralių šaltinių, kurie papildomi didesniu greičiu nei suvartojama.Pavyzdžiui, saulės šviesa ir vėjas yra tokie šaltiniai, kurie nuolat pasipildo.Atsinaujinančių energijos šaltinių gausu ir visur aplink mus.
Kita vertus, iškastinis kuras – anglis, nafta ir dujos – yra neatsinaujinantys ištekliai, kuriems susidaryti prireikia šimtų milijonų metų.Iškastinis kuras, deginamas energijai gaminti, sukelia kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas, išmetimą.
Gaminant atsinaujinančią energiją išmetama daug mažiau emisijų nei deginant iškastinį kurą.Perėjimas nuo iškastinio kuro, kuris šiuo metu sudaro liūto dalį išmetamųjų teršalų, prie atsinaujinančios energijos yra labai svarbus sprendžiant klimato krizę.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai dabar daugumoje šalių yra pigesni ir sukuria tris kartus daugiau darbo vietų nei naudojant iškastinį kurą.
Štai keli įprasti atsinaujinančios energijos šaltiniai:
SAULĖS ENERGIJA
Saulės energija yra pati gausiausia iš visų energijos išteklių ir netgi gali būti panaudota debesuotu oru.Greitis, kuriuo Žemė sulaiko saulės energiją, yra maždaug 10 000 kartų didesnis už greitį, kuriuo žmonija sunaudoja energiją.
Saulės technologijos gali tiekti šilumą, vėsinimą, natūralų apšvietimą, elektrą ir kurą įvairiems tikslams.Saulės technologijos saulės šviesą paverčia elektros energija per fotovoltines plokštes arba per veidrodžius, kuriuose sutelkiama saulės spinduliuotė.
Nors ne visos šalys vienodai aprūpintos saulės energija, kiekviena šalis gali reikšmingai prisidėti prie tiesioginės saulės energijos energijos derinio.
Saulės baterijų gamybos sąnaudos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumažėjo, todėl jos tapo ne tik prieinamos, bet dažnai ir pigiausios elektros energijos formos.Saulės kolektorių eksploatavimo laikas yra maždaug 30 metų ir yra įvairių atspalvių, priklausomai nuo gamyboje naudojamos medžiagos.
VĖJO ENERGIJA
Vėjo energija išnaudoja judančio oro kinetinę energiją naudodama dideles vėjo turbinas, esančias sausumoje (sausumoje) arba jūroje ar gėlame vandenyje (jūroje).Vėjo energija buvo naudojama tūkstantmečius, tačiau sausumoje ir jūroje naudojamos vėjo energijos technologijos per pastaruosius kelerius metus išsivystė siekiant maksimaliai padidinti pagamintą elektros energiją – naudojant aukštesnes turbinas ir didesnius rotoriaus skersmenis.
Nors vidutinis vėjo greitis labai skiriasi priklausomai nuo vietos, pasaulio techninis vėjo energijos potencialas viršija pasaulinę elektros energijos gamybą, o daugumoje pasaulio regionų yra daug potencialo, kad būtų galima panaudoti didelę vėjo energiją.
Daugelyje pasaulio šalių vėjo greitis yra stiprus, tačiau geriausios vėjo energijos gamybos vietos kartais yra atokios.Jūros vėjo energija siūlo didžiulį potencialą.
GEOTERMINE ENERGIJA
Geoterminė energija naudoja prieinamą šiluminę energiją iš Žemės vidaus.Šiluma iš geoterminių rezervuarų išgaunama šuliniais ar kitomis priemonėmis.
Natūraliai pakankamai karšti ir pralaidūs rezervuarai vadinami hidroterminiais rezervuarais, o pakankamai karšti, bet patobulinti hidraulinės stimuliacijos rezervuarai vadinami sustiprintomis geoterminėmis sistemomis.
Patekę į paviršių, įvairios temperatūros skysčiai gali būti naudojami elektros energijai gaminti.Elektros gamybos iš hidroterminių rezervuarų technologija yra brandi ir patikima, veikia jau daugiau nei 100 metų.
HIDRODENTĖ
Hidroenergija panaudoja vandens energiją, judančią iš aukštesnio į žemesnį aukštį.Jis gali būti generuojamas iš rezervuarų ir upių.Rezervuaro hidroelektrinės naudojasi rezervuare sukauptu vandeniu, o upės vandens jėgainės naudoja energiją iš turimos upės tėkmės.
Hidroenergetikos rezervuarai dažnai naudojami įvairiais tikslais – tiekti geriamąjį vandenį, vandenį drėkinimui, potvynių ir sausrų kontrolę, navigacijos paslaugas, taip pat energijos tiekimą.
Hidroenergija šiuo metu yra didžiausias atsinaujinančios energijos šaltinis elektros sektoriuje.Jis priklauso nuo paprastai stabilių kritulių modelių ir gali būti neigiamai paveikti klimato sukeltų sausrų arba ekosistemų pokyčių, kurie turi įtakos kritulių modeliams.
Hidroenergetikai sukurti reikalinga infrastruktūra taip pat gali neigiamai paveikti ekosistemas.Dėl šios priežasties daugelis mano, kad nedidelio masto vandens tiekimas yra ekologiškesnis ir ypač tinkamas atokiose vietovėse esančioms bendruomenėms.
VANDENYNO ENERGIJA
Vandenyno energija gaunama iš technologijų, kurios naudoja jūros vandens kinetinę ir šiluminę energiją – pavyzdžiui, bangas ar sroves – elektrai arba šilumai gaminti.
Vandenyno energijos sistemos vis dar yra ankstyvoje vystymosi stadijoje, yra tiriama daugybė bangų ir potvynių srovių prietaisų prototipų.Teorinis vandenyno energijos potencialas lengvai viršija dabartinius žmogaus energijos poreikius.
BIOENERGIJA
Bioenergija gaminama iš įvairių organinių medžiagų, vadinamų biomase, pavyzdžiui, medienos, medžio anglies, mėšlo ir kito mėšlo, skirto šilumos ir elektros gamybai, ir žemės ūkio kultūrų, skirtų skystam biokurui.Dauguma biomasės sunaudojama kaimo vietovėse maisto ruošimui, apšvietimui ir patalpų šildymui, dažniausiai skurdesniems besivystančių šalių gyventojams.
Šiuolaikinės biomasės sistemos apima tam skirtus pasėlius ar medžius, žemės ūkio ir miškininkystės likučius ir įvairius organinių atliekų srautus.
Energija, sukurta deginant biomasę, išmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau mažesnė nei deginant iškastinį kurą, pvz., anglį, naftą ar dujas.Tačiau bioenergija turėtų būti naudojama tik ribotais tikslais, atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį aplinkai, susijusį su didelio masto miškų ir bioenergijos plantacijų gausėjimu ir dėl to kylančiu miškų naikinimu bei žemės paskirties pasikeitimu.
Paskelbimo laikas: 2022-11-29